Conjugaison du verbe louveter à la forme interrogative
Nouvelle orthographeOrthographe traditionnelle
Indicatif
Présent
- louvetè-je ?
- louvètes-tu ?
- louvète-t-il ?
- louvetons-nous ?
- louvetez-vous ?
- louvètent-ils ?
Passé simple
- louvetai-je ?
- louvetas-tu ?
- louveta-t-il ?
- louvetâmes-nous ?
- louvetâtes-vous ?
- louvetèrent-ils ?
Passé composé
- ai-je louveté ?
- as-tu louveté ?
- a-t-il louveté ?
- avons-nous louveté ?
- avez-vous louveté ?
- ont-ils louveté ?
Passé antérieur
- eus-je louveté ?
- eus-tu louveté ?
- eut-il louveté ?
- eûmes-nous louveté ?
- eûtes-vous louveté ?
- eurent-ils louveté ?
Imparfait
- louvetais-je ?
- louvetais-tu ?
- louvetait-il ?
- louvetions-nous ?
- louvetiez-vous ?
- louvetaient-ils ?
Futur simple
- louvèterai-je ?
- louvèteras-tu ?
- louvètera-t-il ?
- louvèterons-nous ?
- louvèterez-vous ?
- louvèteront-ils ?
Plus-que-parfait
- avais-je louveté ?
- avais-tu louveté ?
- avait-il louveté ?
- avions-nous louveté ?
- aviez-vous louveté ?
- avaient-ils louveté ?
Futur antérieur
- aurai-je louveté ?
- auras-tu louveté ?
- aura-t-il louveté ?
- aurons-nous louveté ?
- aurez-vous louveté ?
- auront-ils louveté ?
Subjonctif
Présent
- -
- -
- -
- -
- -
- -
Passé
- -
- -
- -
- -
- -
- -
Imparfait
- -
- -
- -
- -
- -
- -
Plus-que-parfait
- -
- -
- -
- -
- -
- -
Conditionnel
Présent
- louvèterais-je ?
- louvèterais-tu ?
- louvèterait-il ?
- louvèterions-nous ?
- louvèteriez-vous ?
- louvèteraient-ils ?
Passé
- aurais-je louveté ?
- aurais-tu louveté ?
- aurait-il louveté ?
- aurions-nous louveté ?
- auriez-vous louveté ?
- auraient-ils louveté ?
Impératif
Présent
- -
- -
- -
Passé
- -
- -
- -
Infinitif
Présent
Passé
- avoir louveté
Participe
Présent
Passé
- louveté
- ayant louveté ?
Gérondif
Présent
- en louvetant
Passé
- en ayant louveté