Conjugaison du verbe parker
Indicatif
Présent
- je parke
- tu parkes
- il parke
- nous parkons
- vous parkez
- ils parkent
Passé simple
- je parkai
- tu parkas
- il parka
- nous parkâmes
- vous parkâtes
- ils parkèrent
Passé composé
- j'ai parké
- tu as parké
- il a parké
- nous avons parké
- vous avez parké
- ils ont parké
Passé antérieur
- j'eus parké
- tu eus parké
- il eut parké
- nous eûmes parké
- vous eûtes parké
- ils eurent parké
Imparfait
- je parkais
- tu parkais
- il parkait
- nous parkions
- vous parkiez
- ils parkaient
Futur simple
- je parkerai
- tu parkeras
- il parkera
- nous parkerons
- vous parkerez
- ils parkeront
Plus-que-parfait
- j'avais parké
- tu avais parké
- il avait parké
- nous avions parké
- vous aviez parké
- ils avaient parké
Futur antérieur
- j'aurai parké
- tu auras parké
- il aura parké
- nous aurons parké
- vous aurez parké
- ils auront parké
Subjonctif
Présent
- que je parke
- que tu parkes
- qu'il parke
- que nous parkions
- que vous parkiez
- qu'ils parkent
Passé
- que j'aie parké
- que tu aies parké
- qu'il ait parké
- que nous ayons parké
- que vous ayez parké
- qu'ils aient parké
Imparfait
- que je parkasse
- que tu parkasses
- qu'il parkât
- que nous parkassions
- que vous parkassiez
- qu'ils parkassent
Plus-que-parfait
- que j'eusse parké
- que tu eusses parké
- qu'il eût parké
- que nous eussions parké
- que vous eussiez parké
- qu'ils eussent parké
Conditionnel
Présent
- je parkerais
- tu parkerais
- il parkerait
- nous parkerions
- vous parkeriez
- ils parkeraient
Passé
- j'aurais parké
- tu aurais parké
- il aurait parké
- nous aurions parké
- vous auriez parké
- ils auraient parké
Impératif
Présent
- parke
- parkons
- parkez
Passé
- aie parké
- ayons parké
- ayez parké
Infinitif
Présent
Passé
- avoir parké
Participe
Présent
Passé
- parké
- ayant parké
Gérondif
Présent
- en parkant
Passé
- en ayant parké